Ar žinai?

Kodėl pučia vėjas?

Apatinėje atmosferos dalyje visada jaučiamas oro judėjimas, kartais vos pastebimai silpnas, kartais audringas. Tai priklauso nuo saulės energijos. Šildamas oras plečiasi, skečiasi, kyla aukštyn, sudarydamas žemo spaudimo plotus. Tuo metu tirštesnio, vėsesnio oro srovė veržiasi vėjo pavidalu žemyn. Sakom - kyla vėjas.

Yra ir kiti faktoriai, kurie daro įtakos vėjo susidarymui - tai kalnai, dykumos, vandenynai. Jie dažnai pakeičia ir sumaišo normalų vėjo susiformavimą.

Rytuose Rocky Mountains kalnai žinomi savo „chinook" - karstu, sausu žiemos vėju, kurs pasikeičia „sniego ėdiku", panašiu į Alpių kalnų ,,Foehn" vėju.

Prancūzų „Mistral" yra šaltas, sausas vėjas, kartais siekiąs 85 mylias į valandą greitį ir siaučia kelias dienas.

Dykumos yra irgi galingi vėjų gamintojai. Sacharoje ir Arabų dykumoje žinomas karštasis „Siroccos" vėjas. Kitas - „Harmattan" - sausas, karštas ir pilnas dulkių, atskubėjęs į jūra, žaloja matomumą. Jūrininkams tada pavojinga plaukioti.

Kas yra Uraganas?

Uraganas - tai galinga, šėlstanti atogražų audra su smarkiais vėjais ir lietumi. Pilnas uragano plotas dažnai apima net 500 mylių ratą. Jo vidurys - centras - vadinamas ,,akimi". Pačioje akyje - centre - maždaug 15-kos mylių plote, debesų nebūna ir vėjas nesiaučia, bet aplink debesys juoduoja ir vėjo greitis siekia nuo 80 ligi 150 mylių į valandą.

Uraganai paprastai ateina per Atlanto vandenyną į vakarus, paliečia Karibų salas ir Šiaurės Amerikos pakraštį. Ramiajame ir Indijos vandenynuose žinomi „taifūnai" (typhoons) ir tropiniai „ciklonai" (cyclones). Bet kaip tuos vėjus pavadintum, jie labai pavojingi žmonėms - būna daug mirčių ir sugriautų pastatų.

Uraganai, kurie susidaro vakariniame Meksikos pakraštyje, yra mažiau pavojingi, nes jie išsisiaučia pačiame Ramiajame vandenyne ir, nepasiekę žemės, nurimsta.

Vakarinio Ramiojo vandenyno audros priešingai - neša didelį pavojų ir pražūtį tirštai apgyventiems Pilipinams, Japonijai ir Azijos žemynui.

Kaip uraganas susidaro?

Niekas tiksliai nežino, kaip ir kodėl susidaro uragano audros. Tačiau šiluma ir drėgmė yra pagrindinės priežastys. Paprastai uraganai susiformuoja vasarai baigiantis, kai vandenynas būna įšilęs ligi 80°F ir drėgmė labai didelė. Uraganas prasideda kai susidaro žemo slėgimo žiedai virš tropinės jūros. Šiltas, drėgnas oras kyla smarkiai į tuos žiedus nešdamas karštą orą ir garus aukštyn. Tada drėgnas vėjas ima verstis sukūriais iš visų pusiq sukdamasi aplink uragano aki.

Kai vejai įsismagina, prasideda ciklono tipo audra ir siaucia ligi nusibloškia į žemyną arba į šaltą sritį vandenyne, kur sunyksta.

Kurie uraganai pavojingiausi?

Uraganas gimsta vandenyne, tornado paprastai susikuria žemyne. Tornado gali kilti visur, bet dažniausia Amerikos lygumose ypač pavasarį ar vasaros pradžioje. Texas, Oklahoma ir Kansas valstybės nuo tornado daugiausia nukenčia.

Nors mokslininkai dar nėra pilnai ištyrę, kas pradeda tuos mirtį nešančius vėjus, bet aišku, kad jie surišti su griaustinio debesimis. Tam sąlygos yra palankios, kai masė karšto, drėgno oro stumiasi į šiaurę iš Meksikos įlankos ir patenka po šaltesniu, sunkesniu šiaurės oru, susidaro debesys ir išsivysto audra, kartais iki didžiausio viesulo dūkimo.

Pradžioje matomas kabantis apskritimas nuo debesų. Pamažu lopas ilgėja, leidžiasi žemyn ir pasiekia žemę viską sukdamas. Pradžioje šviesus, vėliau, kai įsuka dulkes ir skeveldras, tampa tamsus.

Siaučia jis valandą ar kiek trumpiau, kartais kelias valandas. Jo takas siekia 1,000 pedų pločio, 16 myliu ilgio. Būna ir kitaip.