|
|
Iš kunigo Stasio Railos knygos Žodis Vaikams"
Tėvynės globėja
Be savo Neprikiausomybės šventės, švenčiame ir tautinę Tėvynės šventę
rugsėjo 8 dieną. Ji pradėta švęsti nuo 1930 metų, kai buvo minimos
Vytauto Didžiojo vainikavimo sukaktuvės. Kiekviena tauta yra tiek
laiminga, o valstybė tiek stipri, kiek tauta ir valstybė turi gerų vadų.
Lietuvos galybė visiems spindėjo, kai mus valdė didysis kunigaikštis
Vytautas. Jis buvo ir yra mūsų Tėvynės nemirtingas vadas.
0 kaip Vytautas palaikė tą garbę? Nors jis buvo galingas, bet
nepasitikėjo vien savo jėgomis, o nuolat aukštesnės pagalbos prašydavo.
Kai Vytautas apsikrikštijo, jis tuoj sau ir savo Tėvynei išsirinko
dangaus globėją. Kas ji buvo? Tai Marija Dievo Motina, kurios gimimo diena
dabar švenčiame. Vytautas buvo išsirinkęs Marija Tėvynės globėja, į
ją meldėsi už Tėvynę, o ji išklausydavo, globodavo jo valdomą kraštą,
žmones, mūsų Tėvynę Lietuvą.
Visi žinome, kaip vyko didysis mūšis su kryžiuočiais prie Žalgirio
1410 metais. Lietuviai ir lenkai buvo silpniau apsiginklavę, atrodė, kad
vokiečiai laimės. Ką veikė Lietuvos gynėjai? Jie ne tik ruošėsi
karui, bet ir meldėsi, prašydami Marijos pagalbos. Prieš pat mūšį buvo
laikomos mišios. Vytautas prašė dangaus pagalbos. Ir galingesnė
kariuomenė suklupo, lietuviai laimėjo. Mes ne kitus pavergti norėjom, bet
savo saugojom, todėl Dievas laimino kovą. Laimėjimas graąino Tevynei gražųjį
Žemaicių kraštą, ir mūsų valstybė toliau laimingai gyvavo. Marija
globojo Lietuva ir kitais kartais. Vytautas neužmiršo padėkoti Marijai,
jis pastatė Marijos Dangun Ėmimo garbei bažnyčią. Su Marijos pagalba
Lietuva buvo apkrikštyta, Marijos Sūnui Jėzui pavesta. Vėliau remiant
Vytautui buvo pastatyta Marijos ir Jėzaus garbei daug bažnyčių, kuriose
buvo garbinama Marija - Tėvynės globėja.
Mūsų Tėvynė su Marijos garbe ir globa buvo susieta ir vėlesniais
laikais. Lietuviai Marija pamilo ir nuoširdžiai Ją garbina kaip savo
dangišką motiną. Marijos pagalbos šaukėsi lietuviai, ištikus nelaimėms.
Lietuva pradėta vadinti Marijos žeme, nes daugelis lietuvių karštai
garbino Dievo Motiną, uoliai kalbėjo rožančių, giedojo jos garbei
giesmes, statė koplytėles, nešiojo škaplierius.
Malonūs skaitytojai! Ar manote, Marija negirdėjo mūsų balsų,
neatkreipė savo širdies. Ji norėjo nuolat su mumis gyventi, pagalbą
suteikti. MūSų Tėvynės širdyje - Vilniuje Marija apsireiškė ypatingu
būdu. Iš Aušros Vartų meldėsi už mūsų švento tikėjimo sugrąžinimą,
ypač užtarė, kad laisvę atgautume. Ir mes laisvi.
Neužmiršta mūsų Marija ir toliau. Ji išsirinko mūsų žemę sau
ypatingos garbės vieta - Žemaičių Kalvariją ir Šiluvą. Tose vietose
galime ir šiandien pamatyti, kokią meilę jaučia lietuviškos širdys
savo Dangiškajai Globšjai. Šiomis dienomis vykstantys Marijos
garbei atlaidai ryškiai rodo mūsų prisirišimą prie Jos. Juk kentėdami,
nors ir mintyse, mes kreipiames į Šiluvos Marija.
Ir jūs, vaikai, dažnai melskitės į Mariją, prašydami malonių savo
šeimai ir Tėvynei.
|